Galvoju kad įveikiau save, ir daugiau nebus dėl ko jaudintis, bet deje, viskas ne taim kaip turėtų būti….
Žinai, man nesvarbu kuo visas teismas baigsis, bet aš vistiek būsiu tau priešas…..
Nežinau, kodėl mes taip nekenčiam vienas kito… kartais atrodo kad visiškai neesam Tėvas Ir sūnus….
Man kartais atrodo kad tu nesuvoki kad viskas gali baigtis ir mano naudai….
O kas tada?
Čia tu mane erzini ne dėl to kokie sąntykiai tarp manęs ir mamos, tu manyje matai priešą ir tai yra tik tarp mūsų…
Ar Ne?